- čiutnus
- ×čiutnùs, -ì adj. (4) žr. čiutnas:
1. O da senis čiutnùs, gal dar ir ženytis mislija Ssk.
2. Jau sensterėjusi, bet tokia čiutnì dar atrodo Brs.
čiùtniai adv. Nmč: Čiùtniai bėga Slk. Prašom večerioti, tik čiùtniai, kad neatauštų Mlt. Čiùtniai sukasi [šokdama] Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.